Jonizuotas vanduo yra vidutinės elektrolizės produktas, dėl kurio savybių daugelį metų kyla diskusijos. Kadangi nėra empirinių įrodymų, sveikatos entuziastai atidžiai stebi skysčių vartojimą ir pažymi, kad jonizuoto vandens įtraukimas į dietą užtikrina gerą savijautą ir pagerina gyvybingumą, o skeptiškai nusiteikę vartotojai laikosi priešingos nuomonės.
Tuo tarpu visuotinės vandens jonizacijos praktika ir toliau populiarėja pasauliniu mastu: tuo metu, kai lietuviai ir europiečiai vis dar svarsto jonizatoriaus įsigijimo riziką, Japonijoje tokio tipo prietaisai kasdien naudojami namuose ir maitinimo įstaigose, ir japonams ilgaamžių tautos titulas yra pelnytai įtvirtintas. Aplinkoje, kur kasdien suvartojamų skysčių valymas tampa ne kaprizu, o būtinybe, labai svarbu sužinoti mitus ir tiesas apie jonizuotą vandenį ir galimas jo gydomąsias savybes, kad galėtumėte sau ir savo artimiesiems garantuoti galimybę ilgą laiką palaikyti gerą sveikatą ir savijautą.
Kodėl reikia jonizuoti geriamąjį vandenį?
Sąmoningos mitybos ir savęs išgydymo idėja vienija žmones iš viso pasaulio. Greitas gyvenimo tempas, susijęs su nuolatiniu stresu ir poilsio režimo nesilaikymu, nuolatinis aplinkos blogėjimas, sunkumai realiai kontroliuojant produktų kokybę, plačiai sklindant informacijai apie lėtines ligas ir onkopatologijas, yra tikslinga grįžti prie sveikų tradicijų, kurių pagrindinis dalykas yra pakankamas gryno vandens vartojimas, kuris turi unikalių savybių. Vandens jonizavimas elektrolizės metodu, kurį atsitiktinai įgyvendino mokslininkai praėjusio amžiaus 60-aisiais, leido patikėti galimybe gauti gyvybę suteikiančią drėgmę, pasižyminčią unikaliomis savybėmis, kuri paleidžia natūralias apsivalymo ir regeneracijos sistemas.
Gydytojai reiškia dviprasmiškas nuomones apie išsamų jonizuoto vandens naudos ir žalos vertinimą, tačiau vartotojų apžvalgos rodo, kad sistemingas šarminio vandens vartojimas teigiamai veikia visų organizmo sistemų darbą ir prisideda prie:
– imuninių procesų aktyvinimo;
– medžiagų apykaitos, kraujospūdžio normalizavimao;
– laisvųjų radikalų, nesubalansuotos mitybos, rūkymo ir alkoholio vartojimo poveikio neutralizavimo;
– pagreitintos organų ir odos audinių regeneracijos;
– vaistų, vartojamų paūmėjus lėtinėms ligoms, bet kokios kilmės navikų gydymui, intensyvinimo.
Pagrindinės skysčio savybės, lemiančios jo sąveikos su kitomis medžiagomis ypatybes, yra jo cheminė sudėtis, pH ir redoksinis potencialas. Dėl didelio druskų ir kitų priemaišų kiekio vartojamam vandeniui daugiausia būdingas padidėjęs rūgštingumas, sukeliantis vadinamąjį „kūno rūgštėjimą“ medžiagų apykaitos sutrikimų sąlygomis.
Skysčiui veikiant nedidelės galios nuolatinės srovės šaltiniu, įvyksta kokybinis cheminės sudėties pokytis: katodas pritraukia šarminius junginius, dėl ko pH padidėja iki 10–12 (7 greičiu), o anodas – nemetalo jonais, todėl galima išskirti skystį, kurio pH yra 2. -4. Tai užtikrina jonizuoto „gyvo“ ir „negyvo“ vandens priėmimą, tačiau tik pirmąjį rekomenduojama naudoti kaip prevencinio kurso dalį.
Parašykite komentarą